- svaruoti
- svarúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. versti linguoti, siūbuoti: Pats svaravo [var̃pą], pats skambino rš. 2. tr. NdŽ spausti, slėgti. 3. intr. NdŽ ginčytis, kivirčytis: Juodu sto[via] ir svarúo[ja] kelinta valanda Vl. | refl. JI194, KŽ: Anuodu svarúojas, t. y. vienas taip nori, kitas kitaip J. Tėvas su žentu svarúojas apie gyvenimą, t. y. žentas nori nuo tėvo paveržti J. \ svaruoti; įsvaruoti; pasvaruoti; susvaruoti
Dictionary of the Lithuanian Language.